Skausmas sparnuotiesiems sąnarių

Šaukščio lapais ar jo sultimis, pasak A. Jos vyras Juozas Kaušilas iš Lamėsto kaimo buvo neturtingos gausios šeimos vaikas. Kad kitus apsaugotų nuo jo. Kūno viduje prasideda reakcijos, pvz.

Kunčinas, Jurgis. Menestreliai maksi paltais: Apsakymai. Net didžiausiam storaodžiui dilgteli paširdžiuose. Talentingos jo rankos tokiu metu primena glebias virkščias, skruostai nuvytę it pavasarį bulvės, to žmogaus nebejaudina nei dangaus, nei žemės reikalai.

Profesoriaus Neumyvakino metodas: vandenilio peroksido Н2О2 gydymas

Skaudus ir atkarus šitas vaizdas, o pats Laikinai Negeriantis — nykiausias ir vargšiausias asmuo visame bruzdančiame Literatūros ir Melo kvartale Skaudu žvelgti į nugeltusią dobilieną, net susiraičiusį nuo sausros alksnio lapą.

Ką kalbėt aplink išdžiūvusią balą strykinėjantį kikilį. Sausumon išplaukęs kūrėjas jokios užuojautos nesusilaukia — įraudę kolegos atlaidžiai tapšnoja jį per pečius ir vėl nyra į tokį pažįstamą pusrūsį Kaip neteisinga, nehumaniška, tik kas tai suvokia? O jei ir suvokia!

Kas yra kriptonerija - Navikas

Samprotavimai apie svaigiųjų gėrimų naudą ar žalą kūrybai jokiu būdu netaikomi tiems plunksnos darbininkams, kurie nuo lopšio yra užkietėję angelai ar tiesiog nekompleksuoti abstinentai. Kurie per kalendorinius metus išsiurbčioja ne daugiau dešimties litrų svaigalų. Tokius palieku ramybėje, gal netgi amžinoje. Jų kita dalia, kitokia intencija, savi pašaukimo sunkumai. Net ambicijos kitokios — nebent teoriškai jie įstengtų suvokti kolegos tragediją ir triumfą.

Nežinau kodėl gal žinau, bet čia jau kitas reikalas esu įsitikinęs, kad šiais beprotiškais laikais ką nors verto gali parašyti tik Bakcho košmarus patyrę rašytojai.

Devynioliktajame amžiuje galbūt galėjo svariai pasirodyti ir blaivininkai, tik ne šiandien. Mūsų dienomis blaivių, įtūžusių moterų bei vyrų rašymas yra vien nuobodžio pasaka — be galo teisinga ir be galo nyki. Jokio purvo, jokių haliucinacijų. O jei tokių dalykų ir pasitaiko, jie dvelkia buitine šizofrenija, mazochizmu ir sintetika.

Kupiškėnų mintys

Sintetinis purvas tik dar labiau išryškina bedvasį baltumą. Kodėl gabūs, netgi talentingi rašytojai ūmai tampa Laikinai Negeriančiais? Aibė priežasčių: atsivertimas į kitą tikėjimą, traumos, kraupi diagnozė, o kartais ir beprotiškas pasiryžimas apstulbinti vis mažiau skaitančią visuomenę.

Pasitaiko ir suvis originalių atvejų. Pažįstu vieną gabų paikšį, bene pustrečių metų džiūvusį vien iš gnoseologinių sumetimų — šis žmogus panūdo pasižiūrėti, kas gi atsitiks užrišus gerklę. Ką gi, nieko Eksperimentų gana!

Papildai sąnariams

Kas mylėjo ir nebemyli, tas nebemylės, kas gėrė ir nebegeria, tas gers! Skaudūs, bet pranašiškai teisingi šie Vaižganto žodžiai. Reta, žmogaus protui nesuvokiama išimtis tik patvirtina žiaurią taisyklę. Net neminiu tų, kurie negeria ir seniausiai nieko neberašo — tokių bevardžių antkapių Literatūros kapinėse pilni patvoriai Žuvies galva su didžiule, pakraujavusia ir išsigandusia akimi, sūrio galva, apsiverkusi svogūno galva, odos ir bulvių lupenos, šaltas ir karštas prakaitas pakaitom, žiauri akistata su tuščiu buteliu, savigrauža dėl neparašytų drobių, tuščiavidurė nemiga, švelniai koktūs prisiminimai Įrodyti bohemai, jog dar nesi nei lavonas, nei mažaraštis pigmėjas.

Kad iš tavo nasrų tebesiveržia ne tik karšti kvaišalų garai, bet ir skaisti kūrybos liepsna! Neverta kasdien sielotis, kad mūsų niekas nemyli! Vien tavo paties kūriniai turi būti atsakas kritikams bei moralistams.

Haya Labs Cissus (Sparnuotasis lamstas) 100 kaps.

Vienut vienintelė sąlyga — geriau, kad būtum dar ir talentingas, o visas kitas tavo silpnybes tau atleis būsimoji skaitytojų bei literatūros teisėjų karta. Ir daugeliui tų žmonių netgi labai patiks, kad buvai šioks toks pašlemėkas, mergišius, valkata ir, žinoma, girtuoklis! Taip, net komunistai palankiai vertino kai kuriuos soclatrus ir dėbčiojo į socdavatkas, kurių irgi būta!

O kiek gyvo kraujo į nuvargusį ir mėlynėm nusėtą literatūros kūną įliejo sveikos skausmas sparnuotiesiems sąnarių muštynės tarp rašančių bei geriančių vyrų ir moterų!

Alerginis uždegimas sąnarių literatūros užkulisiai dar mena dienas, kai alkoholis būdavo pasitelkiamas ideologiniam tikslui pasiekti — maloniai apsvaigintas ir pavalgydintas rašėjas įstodavo į vienintelę partiją, o moralinės pagirios būdavo klaikios ir netgi tragiškos Bet kartais savaime išaušta diena, kai ilgai svaiginęsis silpnas žmogus tarsi praskleidžia rūką, praskleidžia žoles ir atsigeria tyro šaltinio vandens.

Jis paprasčiausiai nebenori degtinės etc. Nebenori ir viskas!

Taip ir atsiranda nelaimingieji Laikinai Negeriantys rašytojai. Nė lašo.

Maisto Papildų Gidas

Nė nesiūlyk! O būdavo Toksai vyras ar moteris iškart praranda visą kūrybos džiaugsmą, šišą, polėkį. Jis jau žino, ką rašys ryt, poryt, už mėnesio Geriantysis šitos baimės niekad nepajus. Blaivystės rašymai ilgainiui virsta niūria katorga ir nuobodžiu. Ar didelį polėkį jaučia profesionalus malkų skaldytojas ar mezgėja? Tasai, kurs būdamas blaivas, imasi doroti ąžuolą, niekad negyvens po klevu. Toks žmogus dirba gal ir našiai, metodiškai, bet rezultatai apgailėtini. Juk tenka skolintis techniką, įrankius, o kertant medį, jis iš anksto žino, kurlink virs griaumedžio kamienas ir net ką jis sutraiškys!

Kuris, sakykit, kortuotojas sėstųsi prie žaliojo kortų stalelio iš anksto žinodamas, kad žiauriai prakiš? Jeigu jis, žinoma, ne palaižūnas, o tikras lošėjas. Fiasco niekuomet nepatirs tik tas talentas, šalia kurio rašalinės stūkso litrinis butelis viskio ar vermuto, džino ar paprastos krūminės. Talentui joks gėrimas niekad nesukliudys parašyti šedevro.

kaip sustiprinti pagal liaudies gynimo sąnarius

Tai juodo darbo butelis. Šitokį metodą yra aprobavęs ne tik Williamas Faulkneris ir kai kurie Heinricho Bollio herojai, jį gan sėkmingai eksploatuoja ir mūsų plunksnos artojai. Gal pastebėjot?

Laikinai Negeriantis rašytojas darosi irzlus, išrankus maistui, buitiniams patogumams.

Kas yra kriptonerija

Jam vis tiek amžinai stinga pinigų. Vien vitaminai kiek kainuoja! Jam stinga ir ramybės. LNR negali kurti, jei už trijų kambarių kas nors miega. Štai blaiviam prozos meistrui prisėdus prie dvidešimt kažkelinto romano skyriaus, netikėtai užgriūva du gerokai kauštelėję kolegos. Žino, kad vargšas negeria, bet jau tarpduryje traukiasi atsineštą butelį, nekviesti sėdasi, geria, rūko, pelenus krato ant įpusėto rankraščio arba grindų. Abu kuo garsiausiai pasakoja savo naujus nuotykius ir atvirai tyčiojasi iš įsukto mašinėlėn lakšto.

Žmogiškuoju požiūriu tai neatleistina. Bet pažvelgus plačiau, suteikus svečiams kūrybinę licenciją, - netgi labai atleistina — juk jie kaip tik dabar, tyčiodamiesi iš nelaimingojo LNR, kaupia savyje kaltės pajautą, kietai veržia kūrybinę spyruoklę, kuri vieną dieną išsitiesdama nusvies juos iki debesų! Deja, blaivasis kūrėjas visa tai suvokia ir nuoširdžiai pavydi.

rankų skauda pirštą daryti ką daryti

Teisybė, galop jis išveja padūkėlius, šitaip dar labiau pralinksmindamas juos, tik pačiam džiaugsmo nedaug. Jis girdo savo pagrindinį herojų, herojaus priešus, plūsta juos Nykuma, šleikštulys, skausmas sparnuotiesiems sąnarių apsimetinėjimas! Kiek tai gali tęstis? Metus, dvejus? Dar ilgiau! Ko ieškai, tą ir randi.

Jei išplaukia, maloniai apsvaigęs tupi ant savo vienatvės uolos. Jei nuskęsta, — vieniems plojant ir džiūgaujant, antriems liejant krokodilo ašaras — geria toliau.

rankų sutikimo žolė

Jis geria!. Viskas kartojasi — plojimai ir ašaros. Kaip ir svaigalai, taip ir pati kūryba yra niūri, lėta, nors ir svaigi savižudybė.

Juk aišku kaip dieną — nei besaikis beržas inkstai gydymas sąnarių, nei puikiausias rašymas dar neišsprendė nė vienos buitinės problemos. Gera proza yra tarsi rūkytas kumpis, bet didumai žmonių patinka vien saldumynai. Būna ir kitaip. Štai smarkiai lėbaujantis rašytojas pats save nubaudžia mėnesiui kitam blaivybės ir parašo, tarkim, šedevrą. Kas yra šedevras, atskiro rašinio reikalas.

Prakaitavimą skatinantis

Bet šitoksai jau puikiai žino ką darąs: vos padėjęs paskutinį šauktuką, jis nusipurto tarsi nuo vištos nulipęs gaidelis ir mojuodamas sparnais, pliaukšėdamas delnais, skrenda į artimiausią girdyklą. Šitoks rupūžė žino ką daro. Gaila, bet į senatvę ne vienam doram rašėjui suskystėja ne tik blauzdos, bet ir skausmas sparnuotiesiems sąnarių — pamaži prasideda kaušimas be polėkio, be kiaulysčių, vis dažniau pastebimas nepateisinamas išrankumas asortimentui, išnyksta kritiškas požiūris į buvusius priešus.

Tai baisu, o užvis baisiausia — atsiranda begalinis potroškis amžinai gyventi ir amžinai rašyti!

Atrodo, kad kažkas nuskaito. Demodekozė ant veido: ligos priežastys, simptomai ir gydymas

Amžinai diktuoti formos bei turinio madas ir net pačiam įsitikinti savo nemirtingumu. Skausmas sparnuotiesiems sąnarių čia menka bėda: visas šias vaikiškas ligas — dažniausiai laiku ir greitai — išgydo Lady Giltinė. Ji paslaugiai atsistoja galvūgalyje — panašūs kaprizai jai ne naujiena!

Kūrybos fenomenas visada paradoksalus: girtuoklio kūryba į blaivų kelią atveda — ar bent jau teoriškai gali taip atsitikti — ne vieną eilinį girtuoklį.