Slepia gydymą namuose. Kalbėti – nepatogu, gydyti – būtina | juodasbar.lt

Juk treneris jaunam sportininkui — tarsi tėvas. Ne­re­tai vai­kai il­giau mie­ga, daž­niau ser­ga in­fek­ci­nė­mis li­go­mis, per daug ar per ma­žai ju­da, ne­kon­tro­liuo­ja mi­ty­bos, yra jaut­res­ni in­su­li­nui. Žinoma, šią mįslę reikia įminti! Nėra pašalinių reiškinių ir komplikacijų. Atostogaudama mergina susipažįsta su jaunuoju Henriu Tilniu, o jo tėvas pakviečia merginą pasisvečiuoti Nortangerio abatijoje.

Val­gia­raš­tis tu­ri ati­tik­ti ser­gan­čio­jo die­tos rei­ka­la­vi­mus. Pa­aug­liai Bren­di­mo pra­džią žy­mi ryš­kes­nės emo­ci­jos: im­pul­sy­vu­mas, nuo­tai­kos po­ky­čiai, ne­pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi. Jos la­bai vei­kia dia­be­to kon­tro­lę. Ty­ri­mai ro­do, kad ser­gan­tys pa­aug­liai pras­čiau ver­ti­na sa­vo svei­ka­tą ir yra ma­žiau pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu ne­gu svei­ki ben­dra­am­žiai. Blo­gė­ja li­gos kon­tro­lė, daž­niau ten­ka gy­dy­tis li­go­ni­nė­je. Pa­sau­li­nė pa­aug­lių stu­di­ja nu­sta­tė, kad ge­res­nius dia­be­to gy­dy­mo re­zul­ta­tus HbA1c są­ly­go­ja ge­res­nė nuo­tai­ka ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, ma­žes­nė li­gos naš­ta šeimai.

Ga­li pa­dė­ti ge­res­ni šei­mos na­rių tar­pu­sa­vio san­ty­kiai ir šil­tes­ni ben­dra­vi­mo įgū­džiai. Spe­cia­lūs vai­kų gy­dy­mo po­rei­kiai Pa­grin­di­nis dia­be­to gy­dy­mo tiks­las — iš­veng­ti kom­pli­ka­ci­jų ar bent ma­žin­ti jų grės­mę.

Tam rei­kia op­ti­ma­liai kon­tro­liuo­ti krau­jo gliu­ko­zę. Vai­kai daž­niau­siai gy­do­mi in­su­li­nu. Tad svar­bu: » krauko­re­guo­ti krau­jo gliu­ko­zę ven­giant hi­pog­li­ke­mi­jos; » krauat­si­žvelg­ti į kin­tan­tį in­su­li­no po­rei­kį dėl hor­mo­nų kie­kio po­ky­čių au­gant ir bręs­tant, spor­tuo­jant, ser­gant, esant įvai­riam gy­ve­ni­mo bū­dui ir ne­re­gu­lia­riam val­gy­mui. Sto­ko­jant spe­cia­lis­tų, slau­gy­to­jų, die­to­lo­gų ir psi­cho­lo­gų, ga­lin­čių iš­mo­ky­ti li­go­nius ir jų šei­mos na­rius pri­tai­ky­ti slepia gydymą namuose prie sa­vo po­rei­kių, dau­ge­lis vai­kų pa­tys pri­va­lo ge­bė­ti lai­ky­tis griež­to re­ži­mo.

Ne­ma­ža vai­kų pa­ti­ria dis­kri­mi­na­ci­ją mo­kyk­lo­je ir tarp ben­dra­am­žių. Ne vi­soms šei­moms ne­tur­tin­go­se ša­ly­se in­su­li­nas yra įper­ka­mas. Net aš­tuo­nio­li­ko­je pa­sau­lio ša­lių ne­už­tik­ri­na­mas ap­rū­pi­ni­mas in­su­li­nu.

Ten gy­ve­na 63 vai­kų, ser­gan­čių dia­be­tu, iki 15 me­tų.

Ką skaityti vasarą: namuose, sodyboje, prie ežero ar lietui lyjant?

Vi­siems jiems in­su­li­no me­ti­nė kai­na siek­tų 9,5 mln. JAV do­le­rių. Tai nė­ra la­bai di­de­lė su­ma. Tiek tie­sio­gi­nės, tiek ne­tie­sio­gi­nės iš­lai­dos dia­be­to kom­pli­ka­ci­joms gy­dy­ti yra kur kas di­des­nės.

In­su­li­nas pri­va­lė­tų bū­ti ne­mo­ka­mas. Tik ne­pa­vė­luo­ta li­gos diag­no­zė, tin­ka­mas gy­dy­mas, kon­tro­lė, kom­pli­ka­ci­jų pro­fi­lak­ti­ka ga­li pa­dė­ti iš­lik­ti svei­kiems vai­kams, kad jie tap­tų dar­bin­gi, kū­ry­bin­gi žmo­nės.

Leišmaniozė

Gy­dy­mo ko­man­da Ide­a­lu, jei­gu dia­be­tu ser­gan­tį vai­ką gy­do spe­cia­lis­tų ko­man­da en­dok­ri­no­lo­gas, slau­gy­to­ja dia­be­to­lo­gė, die­to­lo­gaskon­sul­tuo­ja psi­cho­lo­gas, so­cia­li­nis dar­buo­to­jas, of­tal­mo­lo­gas ir ki­ti spe­cia­lis­tai. To­kiai ko­man­dai rei­kė­tų spe­cia­lių įgū­džių, kad mo­kė­tų dirb­ti su įvai­raus am­žiaus, ne­vie­no­dų ga­bu­mų ir skir­tin­gų šei­mų vai­kais.

Kal­bų įvai­ro­vė ir kul­tū­ri­niai skir­tu­mai ke­lia sun­ku­mų svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jams. Vai­kų dia­be­to gy­dy­mo ne­sėk­mės nė­ra tik ne­tur­tin­gų ša­lių bė­da. To­kio ty­ri­mo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad iš cen­trų, ku­riuo­se gy­do­mi ser­gan­tys vai­kai, tik du ati­tin­ka gy­dy­mo stan­dar­tus.

Būdamas neregys jis prisitaikė matančiųjų pasaulyje. Baigė studijas ir svajoja kada nors dirbti treneriu — suburti pagalbininkų komandą, kuri jam padėtų treniruoti vaikus. Juk treneris jaunam sportininkui — tarsi tėvas. Studijuojant LSU jam itin padėjo dėstytojai, kurie ieškojo būdų, kad neregys studentas gautų visą reikiamą informaciją, o Edgaras ir pats stengėsi neatsilikti nuo regėjimo pranašumą turinčių bendraamžių.

Vilkaviškio ligoninė

Telefonai įgarsinti, kompiuteriai irgi turi specialias programas. Net yra žaidimų žmonėms, kurie nemato. Jei labai nori, galima visko išmokti. Jam, kaip ir visiems, taip pat pasitaiko sunkių momentų, tačiau E. Matakas nepasiduoda.

Neregiui dar sunku vienam rasti parduotuvę ir apsipirkti, o vaikystės gatvėje, pasitaiko, jis atsitrenkia į stulpą, kurio vietą puikiai žino. Regėjimo negalią priima ir reginčioji Edgaro draugė, apie kurią plaukikas nedaugžodžiauja — asmeninį gyvenimą slepia po devyniais užraktais. Norėtų tapti pavyzdžiu kitiems Plaukimas tapo E. Matako atspirties tašku, siekiant ištrūkti iš kartais net žiaurios Vilijampolės gatvių mokyklos.

Kasdienės treniruotės tapo rutina, o tikslas kasdien išmokti ko nors nauja ir dar labiau tobulėti — jo gyvenimo mantra.

Turiu, ką veikti, nenuobodžiauju ir nesigailiu savęs. Treneris sako, kad nuo plaukimo greičiausiai niekada nenutolsiu, nes išėjęs iš baseino toliau gyvenu plaukimu. Jam patinka disciplina, kurią pats ir susikūrė, patinka žinojimas, ką veiks kiekvieną dieną, kiekvieną minutę. Tad net laisvalaikiu, kurio ir taip mažai turi, jis stengiasi per daug neatsipalaiduoti, o gerai pailsėti, kad būtų jėgų treniruotėms.

1. Lietuvos diabeto asociacijos laikraštis "Diabetas" Nr
2. Dėl kokios priežasties skauda visą kūną sąnarius
3. Vilijampolės gatvių užgrūdintas plaukikas svajoja įkvėpti neregius sportuoti | juodasbar.lt
4. Vilkaviškio ligoninė

Karščiausią vasaros dieną į ežerą Edgaras šoka tik atsigaivinti — neplaukia tolyn, nes bijo prarasti pojūtį, kaip plaukti baseine. Jis puikiai supranta, kad yra laikomas vienu iš šalies paralimpinės rinktinės lyderių ir iš jo tikimasi tik pergalių. Tačiau pats apie jas nesvajoja, nors svajoti ir itin mėgsta. Visa tai pasikeičia, kai jos namuose atsiranda aptriušęs šuo Volfis.

Tačiau laimė trunka neilgai, nes Volfis pradingsta… Ši knyga yra apie besąlygišką gyvūno meilę ir meilės galią gydyti mus nuo savęs pačių.

Kokybišku humoru pagardintas kūrinys patiks tiek gyvūnų mylėtojams, tiek ieškantiems įkvėpimo keisti savo gyvenimą.

Desktop menu bottom

Vasara tam — puikus metas! Ana turi draugę, darbą, hobių. Tačiau ji jaučiasi užstrigusi rutinoje. Liūdną gimtadienį praskaidrina žinia, kad į Lietuvą grįžta jos pirmoji meilė Benas. Ir ji vieniša… Du plius du… Tačiau dėmesį netikėtai ima blaškyti ir gražuolis kaimynas Aleksas, karštas kandidatas vasaros nuotykiui!

Autorė romane pasakoja apie antrąsias galimybes ir visus skirtingus žmones vienijantį artimo ryšio ilgesį. Pagrindinis veikėjas Mika Mortimeris skiriasi nuo aplinkinių.

Nors jis turi merginą, būrį dievinančių seserų, jis yra įpročių vergas, o gyvenimas gana nuobodus ir ribotas. Mika dirba daugiabučio prižiūrėtoju bei informacinių technologijų ekspertu. Jis keliasi tuo pačiu laiku, lygiai taip pat atlieka dienos ritualus… Vieną dieną griežtą rutiną sugriauna net keli įvykiai. Iš pradžių draugė praneša gluminančią žinią, o ant jo paties buto slenksčio pasirodo jaunuolis, kuris teigia, kad yra Mikos sūnus.

Kalbėdama apie priežastis, kodėl Lietuvoje psichikos negalią turintiems asmenis yra klijuojama pavojingo ir nenuspėjamo nusikaltėlio etiketė, N. Jurčiukonytė išskiria ne tik sovietinės praeities įtaką, bet ir asmeninę patirtį, tėvų auklėjimą bei visuomeninę patirtį. Dalyvaujant NVO veikloje ar renginiuose, kur tokie žmonės yra sutinkami, stereotipai, pasirodantys viešojoje erdvėje, gali subliūkšti.

Po žaidynių – pas naujus trenerius

Žiniasklaidoje nusikaltimas yra tiesiogiai tapatinamas su psichikos negalią turinčiais asmenimis. Tačiau statistika rodo visai ką kita: 98 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visuomenėje tokių problemų turi kas ketvirtas žmogus, o psichikos negalią turintys asmenys dažniau tampa nusikaltimų aukomis, nei nusikaltimų vykdytojais. Tyrimų duomenimis, viena iš labiausiai stigmatizuojamų grupių yra romai. Jučiukonytę ypač stebina, kad tokios nuostatos išlieka, net ir kalbant apie romų vaikus.

Pastarieji apskritai negali pasirinkti, kokioje aplinkoje gimti. Tačiau vietoj to, kad valstybė užtikrintų jiems lygias galimybes, jie atsitrenkia į uždaras duris ̶ išankstines nuostatas.

Kartą vienas romiukas dėl patyčių nustojo lankyti mokyklą. Lietuvis, lietuvis!? Kartą su jaunaisiais žurnalistais atlikome situacijos testavimo tyrimą.

Aiškinomės, kaip įvairios visuomenės grupės patenka į viešąsias erdves. Tyrimas atskleidė neįtikėtiną realybę: nepaisant to, kad jie laikėsi aprangos kodo ir klube buvo laisvos vietos, romai į jokį naktinį klubą nebuvo įleidžiami. Jurčiukonytė stebisi, kad klubo vadybininkai ir vadovai net nesirinko tinkamos kalbos ir tiesiai šviesiai argumentavo, jog visi romai yra vagys. Todėl daug romų emigruoja. Pašnekovė prisimena romę, kuri niekaip negalėjo rasti darbo Lietuvoje vien dėl savo tautybės, bet lengvai rado jį Londone.

Jei pokalbio pradžioje matai, kad kalbinantysis būna užsidaręs, pokalbio pabaigoje matai ženklų pokytį. Projekte apsilanko ir tėvai, turintys vaikų iš minėtųjų grupių ir nežinantys, kaip su jais bendrauti. Sėkmingi rezultatai sąnarių dilbio rankas slepia gydymą namuose apie proc.

Ketvirtasis būdas — vadinamieji bulking agentai. Tai speciali medžiaga, leidžiama į šlaplę. Produktas yra biologiškai suderinamas ir biologiškai neskaidomas. Ji puikiai tinka gydyti pirmo, antro tipo šlapimo nelaikymams. Tai — visiška naujiena, Lietuvoje jos iki šiol dar nebuvo. Bulkamido injekcija — tai nauja technologija be jokios chirurginės intervencijos. Procedūros trukmė 15 min. Nėra pašalinių reiškinių ir komplikacijų.

Bulkamido injekcija į šlaplę paremta šlaplės sprindžio susiaurinimo technologija. Ką besirinktum — palengvėja Kurį iš būdų besirinktum, dėl jų visų poveikio žymiai gerėja gyvenimo kokybė. Keičiasi tiek moters viešumoje jaučiamas psichologinis komfortas, tiek jos potyriai miegamajame. Tą pabrėžė ir V. Moteris jaučiasi stabiliau, labiau pasitiki.

Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemoroidinių mazgų, vadinama hemorojumi. Dažnai teigiama, kad hemorojus — gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių — vidurių užkietėjimas, su kuriuo susijęs apsunkintas tuštinimasis ir ilgas bei užsitęsęs stanginimasis. Jos atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Dėl nesubalansuotos mitybos atsirandantis vidurių užkietėjimas, stanginimasis tuštinantis tik paskatina hemorojaus simptomus.

Ligą įtakoti gali ir tokie veiksniai kaip antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, paveldimumas, jungiamojo audinio silpnumas.