Sąnarių nuo falangos riešo rankas. Plaštaka – Vikipedija

Riešas turi 8 mažus, netaisyklingos formos kaulus, išdėstytus dviejose eilėse. Belieka tik duoti komandą smegenims, o rankos sausgyslės, raiščiai akimirksniu išsiblaško. Jo paviršius yra sudėtingas netaisyklingos formos. Kablinio kaulo os hamatum į delno pusę nukrypęs kablys hamulus ossis hamati irgi glūdi mažylio pakylos raumenų pradžioje. Dirbantys kompiuteriu žmonės dažniausiai susiduria su regėjimo, skeleto ir raumenų sistemos negalavimais, apimančiais plaštakų ir pirštų ligas. Jo apatinė dalis turi dvi išsipūtusias struktūras, po vieną iš abiejų pusių, kuriomis ji sujungta alkūnkauliu ir spinduliu, taip suformuodama alkūnės sąnarį.

Riešakauliai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Riešakauliai lot.

Riešo sąnarį sudaro kaulai. Rankos ir riešo struktūra

Proksimalinėje eilėje, pradedant nuo nykščio pusės, guli laivelis os scaphoideummėnulis os lunatum sąnarių nuo falangos riešo rankas, trikampis os triquetrumo nuo pastarojo šiek tiek į delno pusę yra žirnios os pisiforme. Distalinę eilę ta pačia seka sudaro didysis daugiakampis os trapeziummažasis daugiakampis os trapezoideumgalvinis kaulas os capitatumir kablinis kaulas os hamatum.

Visi riešakauliai sudaryti iš akytosios medžiagos, dengiamos plono standžios medžiagos sluoksnio. Laivelis os scaphoideum yra išlinkęs. Jo iškilimas lygiu sąnariniu paviršiumi atsikreipęs proksimaliai ir liečiasi su stipinkaulio riešiniu sąnariniu paviršiumi, facies articuliaris carpalis, o įdubęs laukelis atsigręžęs į distalinę riešakaulių eilę ir liečiasi su galvinio kaulo galva.

Lateraliau laikykite kairįjį bendrą rankų gydymas į delno pusę nukrypęs laivelio gumburėlis tuberculum ossis scaphoidei. Jame yra dvi fasetės susiliesti su abiem distalinės eilės daugiakampiais. Mėnulio os lunatum distalinis pusmėnulio pavidalo laukelis susineria su galviniu kaulu, o medialine kryptimi jis pereina į dvi nedideles fasetes, susiliejančias su kabliniu kaulu ir trikampiu. Proksimalinis iškilęs laukelis įeina į patį stipininio riešo sąnario galvos vidurį ir susineria su stipinkaulio riešiniu sąnariniu paviršiumi.

Trikampis os triquetrum proksimalinėje riešakaulių eilėje guli medialiausiai, mažylio piršto pusėje, ir yra netaisyklingo trisienio formos. Šoninėje jo pusėje yra du susisiekiantys laukeliai jungtis su mėnuliu ir galviniu kaulu, o vidinėje jo pusėje yra ovali fasetė žirniui.

Žirnis os pisiforme sąnariniu laukeliu jungiasi su trikampiu ir yra atsigręžęs į delno pusę.

  1. Tinktūra plekšnė su skausmus sąnariuose
  2. Rankos ir riešo struktūrą. Anatominė struktūra vertus
  3. Tepalas ir trina ligų sąnarių
  4. Ką apie sveikatą kalba mūsų rankos? - DELFI Gyvenimas
  5. Infekcinės bourrs alkūnės bendrą gydymo

Jį galima apčiuopti mažojo piršto raumenų pakylos pamate. Prie žirnio tvirtinasi raiščiai, prie jo pasibaigia riešo alkūnkaulinio lenkiamojo raumens sausgyslė. Žirnis laikomas šio raumens sausgyslės sezamoidiniu kaulu.

Didysis daugiakampis os trapezium yra netaisyklingos formos, turi fasetes susinerti su laiveliu ir mažuoju daugiakampiu, taip pat balno pavidalo laukelį, kuris jungiasi su pirmojo delnakaulio pamato balniniu paviršiumi. Į delno palmarinę pusę nutįsta neryškus didžiojo daugiakampio gumburėlis tuberculum ossis trapezii prie kurio prasideda kai kurie sąnarių nuo falangos riešo rankas pakylos raumenys. Medialinėje gumburėlio pusėje yra vagelė stipinkaulinio riešo lenkiamojo raumens sausgyslei.

Mažasis daugiakampis os trapezoideum yra taip pat netaisyklingos formos ir turi laukelius susinerti su laiveliu, galviniu kaulu, didžiuoju daugiakampiu ir antrojo delnakaulio pamatu. Galvinio kaulo os capitatum proksimalinis galas ištįsta į galvą, ji savo viršūnėje ir šonuose turi laukelius susinerti su laiveliu, mėnuliu, mažuoju daugiakampiu ir kabliniu kaulu.

Distalinis galas rišasi su delnakauliais. Kablinio kaulo os hamatum į delno pusę nukrypęs kablys hamulus ossis hamati irgi glūdi mažylio pakylos raumenų pradžioje.

Riešo sąnarį sudaro kaulai. Rankos ir riešo struktūra

Kablinio kaulo paviršiuose matyti laukeliai susinerti su trikampiu ir galviniu kaulais bei IV—V delnakauliais. Riešakauliai delninėje riešo pusėje suformuoja plačią riešo vagą sulcus carpi kurią iš lateralinės pusės riboja didžiojo daugiakampio gumburėlis, o iš medialinės — žirnis ir kablinio kaulo kablys. Šia vaga į delną eina kai kurių dilbio lenkiamųjų raumenų sausgyslės.

Riešakauliai pradeda kaulėti tik po gimimo. Anksčiausiai, antrą mėnesį, kaulėjimo centrai pasirodo galviniame ir kabliniame kauluose. Vėliau, 2 — 3 metais, jų atsiranda trikampyje, dar vėliau, 3 — 6 metais — mėnulyje, laivelyje ir abiejuose daugiakampiuose. Vėliausiai, tarp 8 ir 12 metų, ima kaulėti žirnis. Mergaičių riešakaulių osifikacija vyksta anksčiau. Pavyzdžiui, mergaičių žirnis kaulėja 9 — 10 metais, o berniukų — 12 metais.

Iš riešo rentgenogramos sąnarių nuo falangos riešo rankas spręsti apie biologinį individo amžių. Delnakauliai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Delnakauliai lot. Penki I—V maži ilgieji kaulai delnakauliai sudaro kietąjį plaštakos vidurinės dalies, delno, metacarpus, pagrindą. Jų dydis ir forma šiek tiek įvairuoja, tačiau visi turi po 3 dalis: delnakaulio pamatą basis ossis metacarpi kūną corpus ossis metacarpi ir galvą caput ossis metacarpi.

Masyvesnis pamatas turi sąnarinius paviršius jungtis vienam su kitu ir su distaline riešakaulių eile, galva baigiasi sąnariniu lauku susinerti su pamatiniu pirštakauliu, o kūnas yra truputį išlinkęs į plaštakos nugaros pusę.

I delnakaulis os metacarpi primum — stambiausias, jo pamate matyti balno pavdalo paviršius susiberti su riešo didžiojo daugiakampio tokiu pačiu paviršiumi. II delnakaulis os metacarpi secundum — pats ilgiausias, jo pamatas giliai įdubęs susinerti su riešo mažuoju daugiakampiu, o iš šonų yra po laukelį, kuriuo liečiasi su gretimais delnakauliais. Kiti delnakauliai tolydžio trumpėja.

Gydyti sąnario piršto ant rankos

III delnakaulio os metacarpi tertium pamatas jungiasi su riešo galviniu kaulu ir su gretaimais delnakauliais, jo išorinėje radialinėje pusėje kyšo ylinė atauga processus styloideus ossis metacarpi tertii IV delnakaulio os metacarpi quartum pamatas viduriniu laukeliu jungiasi su riešo kablinio kaulo lateraline puse, o šoniniais laukeliais — su gretimais delnakauliais.

Nuo III delnakaulio jis skiriasi tuo, kad neturi ylinės ataugos.

Nuoroda nukopijuota aA Pirštai ir plaštakos — nepaprastai svarbūs mūsų gyvenime. Laiku negydomos plaštakos ir pirštų ligos progresuoja ir netgi gali tapti neįgalumo priežastimi. Kai kurios jų įgimtos, kitos atsiranda su amžiumi, kitos po traumų, dažnai tokio pobūdžio ligas išprovokuoja ir technikos stebuklu pakrikštyto kompiuterio naudojimas.

V delnakaulis os metacarpi quintum — pats trumpiausias iš visų delnakaulių. Jo pamatas jungiasi su riešo kablinio kaulo medialine puse ir IV delnakauliu, o nugarinėje pusėje turi neryškų gumburėlį. Delnakaulių kūnai pradeda kaulėti antrą ir trečią gemalo raidos mėnesį. Be šio kaulėjimo centro, kitas centras susiformuoja tik viename gale: II—V delnakaulių — distalinėje epifizėje per antrus gyvenimo metuso nykščio — proksimalinėje epifizėje, pamate metais.

  • Plastikinis piršto įtvaras; Rankos.
  • Ieškoti Rankos ir riešo struktūra.

Rankos pirštakauliai[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Rankos pirštakauliai lot. Tai nedideli ilgieji kaulai, skirstomi į artimiuosius, arba proksimalinius, pirštakaulius phalanx proximalisvidurinius phalanx media ir tolimuosius, arba distalinius, pirštakaulius phalanx distalis. Pirštakauliai skirstomi i tris dalis — pamatą basis phalangis kūną corpus phalangis ir galvą caput phalangis Artimųjų pirštakaulių phalanx proximalis pamate esti apvali sąnarinė duobė susinerti su delnakaulio galva, o pirštakaulių galvos vidurys įdubęs, tad ji vadinama pirštakaulio skridiniu trochlea phalangis.

Vidurinių pirštakaulių phalanx media pamatas neryškios keterėlės esti perskeltas į du laukelius, skirtus susinerti su proksimalinio pirštakaulio skridiniu, o galva taip pat yra tarsi skridinys. Tolimųjų dar kartais vadinamų naginių pirštakaulių phalanx distalis pamatas yra dviguba duobė susinerti su vidurinio pirštakaulio skridiniu. Galva suplokštėja ir nugarinėje pusėje baigiasi distalinio pirštakaulio šiurkštuma tuberositas phalangis distalis į kurią remiasi nagas.

sąnarių nuo falangos riešo rankas

Pirštakauliai kaulėja panašiai kaip ir delnakauliai, tik visų jų pradeda kaulėti proksimalinės epifizės. Raumenys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Plaštakoje yra išsidėsčiusios 3 raumenų grupės: rankos nykščio pakylos, mažylio pakylos ir vidurinės grupių.

Plaštakos raumenys yra tik delninėje pusėje. Iš abiejų plaštakos pusių yra ilgųjų pirštų raumenų sausgyslės. Iš išorinės pusės plaštaką dengia paslanki oda su riebalų liaukomis ir retais gyvaplaukiaiso delninė plaštakos pusė oda be plaukų ir riebalų liaukų, bet joje yra daug prakaito liaukų. Be to, delninė pusė turi būdingą odos paviršiaus raštą, kuris paveldimas individualiai.

Šiame rašte skiriamos vagelės, kalvelės ir linijos. Plaštakos jungtys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Plaštakos jungtys tarpusavyje jungia plaštaką su dilbiu ir visus plaštakos kaulus tarpusavyje.

Stipinkaulinis riešo sąnarys articulatio radiocarpalis — elipsoidinis sąnarysjungiantis plaštaką su dilbio kaulais. Šio sąnario galva — trys riešakauliai laivelis, mėnulis ir trikampis. Juos dengia sąnarinės kremzlės sluoksnis, o tarpai tarp jų yra užpildyti tarkauliniais raiščiais. Sąnario duobė — stipinkaulio riešinis sąnarinis paviršius facies articularis carpalis radii. Sąnario kapsulė yra plona, sutvirtinta daug raiščių: stipinkauliniu ir alkūnkauliniu, varžančiais plaštakos atitraukima ir pritraukimą, dviem stipinkauliniais riešo raiščiais, varžančiais lenkimą ir tiesimą, ir delniniu alkūnkauliniu riešo raiščiu, ribojančiu riešo tiesimą.

Vidurinis riešo sąnarys articulatio mediacarpalis — skridininis sąnarys, jungiantis artimąją ir tolimąja riešakaulių eiles.

  • Ryte Bet kokia pirštų sąnarių liga pasireiškia skausmu ryte.
  • FormavimasMokslas Rankos ir riešo struktūrą.

Šio sąnario kapsulė delninėje pusėje yra tvirta, o nugarinėje — laisva. Šį sąnarį sutvirtinantys raiščiai: spindulinis riešo raištis ir tarpkauliniai riešakaulių raiščiai, jungiantys riešakaulius. Šis sąnarys leidžia atlikti ribotos apimties riešo lenkimą ir tiesimą. Tarpriešakauliniai sąnariai articulationes intercarpales — plokštieji sąnariai, esantys tarp gretimų riešakaulių. Šie sąnariai yra mažai paslankūs.

Iš jų galima išskirti žirnio sąnarį, kurio kapsulė leidžia slankioti apie trikampį os triquertum. Riešo ir delnakaulių sąnariai articulationes carpometacarpales — plokštieji, mažai paslankūs sąnariai, jungiantys II—IV delnakaulių pamatus ir tokiu būdu formuojantys tvirtą delno pagrindą. Šių sąnarių sąnarių nuo falangos riešo rankas yra bendra, sudaranti kišenes, isiterpenčias tarp riešakaulių ir delnakaulių pamatų.

Sąnarį tvirtina nugariniai ir delniniai riešo ir delnakaulių raiščiai bei standi kapsulė.

Rankos kaulai Viršutinės galūnės, paprastai vadinamos rankomis, susideda iš trijų dalių: peties, rankos ir dilbio.

Riešo ir nykščio sąnarys, articulatio carpometacarpalis pollicis, — balninis sąnarys, esantis tarp didžiojo daugiakampio kaulo ir nykščio delnakaulio pamato. Sąnariniai paviršiai ir laisva kapsulė leidžia laisvus nykščio judėsius, tarp jų ir priešpastatymą, dėl kurio žmogus gali lengvai suimti įvairius daiktus. Taip pat plaštakos jungtims priskiriami: Tarpdelnakauliniai sąnariai articulationes intermetacarpales Delniniai pirštų sanariai articulationes metacarpophalangeae Tarppirštakauliniai sąnariai articulationes interphalangeae manus.

Skauda klubo sanarius?

Dažniausios plaštakos ligos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ne visada žmonės patenkinti savo kūno dalimis. Neretai jie kreipiasi į chirurgus norėdami patobulinti, pagražinti jų manymu negražią, neproporcingą, ar dar kuo blogą kūno dalį.

Rankos ir riešo struktūra Atidžiai ištyrus, struktūra, kaip ir bet kuris kitas mūsų raumenų ir kaulų sistemos skyrius, yra gana sudėtinga. Jį sudaro trys pagrindinės struktūros: kaulai, raumenys ir raiščiai, laikantys kaulus. Ranka turi tris skyrius, būtent riešą, pirštus ir blauzdikaulį.

Tačiau nemažai ir tokių atveju, kai žmonės ieško pagalbos esant didesniam ar mažesniam defektui, trukdančiam tai kūno daliai funkcionuoti ir ar sukeliančiam skausmą. Dažnai jaučiamas sąnarių nuo falangos riešo rankas. Priežastys: nėra visiškai aiškios.

Dažnai tokia pati liga stebima ir vaikams. Gydymo tikslas yra pašalinti sausgyslės judėjimo kliūtį.

sąnarių nuo falangos riešo rankas

Kartais sausgyslės sustorėjimas sumažėja kurį laiką imobilizavus pirštą įtvaru ar naudojant priešuždegiminius vaistus, tačiau neretai reikalingas operacinis gydymas- perpjauti raištį, trukdantį judėti sausgyslei. Rankos synovialinė išvarža ganglionas — ovalūs, minkšti, neretai skausmingi gumburėliai, kurie atsiranda iš sąnarių ar sausgyslių kanalų rieše ar pirštuose. Dažniausiai tai atsiranda be jokios priežasties iš sąnarių ar sausgyslių kanalų rieše ar pirštuose.

Neretai, tik atsiradusios, išvaržos būna skausmingos. Jos dažnai keičia savo dydį, kartais net gali visai išnykti.

sąnarių nuo falangos riešo rankas

Tais atvejais, kai išvaržos skausmingos, riboja riešo ar pirštų judesius, ar tiesiog yra kosmetiškai nepriimtinos, rekomenduojamas gydymas- išvaržos turinio pašalinimas su adata, arba operacija, kurios metu pašalinama visa išvarža.

Pritraukti pirštai Dupuytreno kontraktūra pasireiškia delno ar pirštų vienu ar keliais iškilusiais sukietėjimais. Jie trukdo delnui ir pirštams išsitiesti, tarsi pritraukia pirštus prie delno. Nors skausmo, esant šiai ligai, ir nebūna, tačiau pritraukta pirštų padėtis trukdo kasdieninėje veikloje, pvz.

Kodėl skauda pirštų sąnarius: priežastys ir gydymas

Ligos priežastys nėra aiškios, tačiau yra žinoma, kad ji dažniausiai pasireiškia vyrams virš 40 metų, neretai ligos atvejai stebimi giminėje. Ligos gydymas tik operacinis, ir rekomenduojamas tada, kai, delno negalima padėti ant lygaus paviršiaus ir pirštų neįmanoma pilnai ištiesti. Pirštų tirpimas.